*Nata pakėlė akis į porelę. ~SauLyTea~ buvo visa pamėlus, o arbuzikas baltas iš baimės.*
-Nežinau ar jums minėjau, bet į mokytojos kabinetą nevalia įeiti nepasibeldus!
*Nata atsistojo ir priėjo prie ~SauLyTea~'s.*
-Pasodink ją ant kėdės.
*Nata apžiūrėjo ~SauLyTea~.*
-Ji tik labai sušalo. Gali ją nuvesti į kiemą ant pievos. Dabar juk šviečia saulė. Arba palydėk iki Varno Nago kambario.
*Nata nutaikė lazdelę į ~SauLyTea~, tada kažką sumurmėjo ir iš jos lazdelės ėmė pūsti šiltas oras. ~SauLyTea~ atsimerkė. Tada Nata išbūrė puodelį kavos ir davė ~SauLyTea~'ai.*
-Daugiau jums niekuo negaliu padėti. O dabar, prašau išeiti. Aš turiu daug darbo.